- kirmėlius
- kirmė̃lius, -ė smob. (2) 1. kirmėlių, gyvačių rinkėjas, gaudytojas: Tas Baltpetris – kirmė̃lius, b[uv]o prisigaudęs gyvačių Plv. Nueik pas kirmėlių ir parnešk man juodąją gyvatę kiaulei Šn. 2. burtininkas, žavėtojas, gyvatininkas: Kuomet gyvatė įkanda, pasitaiko daugsyk, kad kirmė̃lius pagydo Žvr. Miške gyveno sau kirmėlius Zp. 3. keiksmažodis: Na, kirmėliau, neišbėgsi, gausi sprigto, jeigu rėksi! K.Bink. Aš tau, kirmėliau, parodysiu, iš kur kojos dygsta! Užp. Ko tas kirmėlius miega, ko neina darban! Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.